- pypčioti
- pýpčioti, -ioja, -iojo intr. K, Skr 1. tarpais sucypti, cypauti: Višta, starta pýpčio[ja], kad pypčių turia J. Ir vaikų pareina, daug vaikų: vienas triūbija, kitas dambrija, vėl kitas pypčioja kaip žąsytis I.Simon. Šauk garsiau, šauk kaip vyras, o ne pypčiok! rš. Važtakos, slankos pypčioja po lankas rš. ^ Ankstybasis nepypčio[ja] S.Dauk, Sch74. Ankstybasis nepýpčió[ja]: vis pagroba pirmą kruopą Ggr. Ankstybasis nepýpčio[ja]: ans jau vis užaugs Prk. Tu visūmet žinok, kad vėlybasis pýpčio[ja] (visada prastesnis, menkesnis) Grg. 2. davinėti signalą: Pypčiojo žvalios „Volgos“ ir šeimyniškai jaukūs „Moskvičiai“ (sov.) rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.